nusmuktausis

nusmùktausis, -ė adj., smob. (1) kas nusmukusiomis ausimis: Ir nusmuktausiui paršui rodėsi, jogei ano ir ausės sutirps IM1858,40. ║ nevykėlis: Telšių šiaučius nusmuktausis pasiūdys mun kamaneles LTR(Vdk). Kur tikt tas nusmùktausis pirštus prikiša, vis ir sugadina: turì iš naujo dirbti Užv.